01 Epizodas

Paskutinė viltis

Tropinė vasaros naktis Vilniuje

Viena tokių, kai per dieną įkaitęs betonas neatvėsta net saulei nusileidus. Visą gerklę draskantys svirpliai ir žiogai nuskandina visus kitus garsus.

Staiga nosies receptorius persmelkia aitrus kvapas...

Nejaugi česnakinis?! Nors akys ašaroja, negali nustoti jo traukti į save. Pro ašarų upelius besidairydamos šio aromato šaltinio akys užkliūva už baltoje baloje gulinčio įmitusio vyro.

Šalia jo guli nepažįstamais raštais išgraviruota metalinė lazda. Kebabo iešmas? Bet kur pats kebabas? Lazda blausiai švyti, skleidžia tylų garsą, lyg kuždėtų senus užkeikimus.

Ranka pati nevalingai tiesiasi link jos...

Vos prisilietus, sąmonė užtemsta ir į ją viena po kitos ima veržtis vizijos...

2048-ieji...

Miestas primena prisiminimą apie Vilnių - kažkada žalią ir gyvybės kupiną. Ties virimo temperatūros riba įkaitęs oras net tirštas nuo pridegusių riebalų tvaiko. Plonas, lėtai burbuliuojantis jų sluoksnis dengia kiekvieną paviršių. Aplink išvertusios pilvus gulinėja vos judančios benamės miesto katės.

Nebėra nei didelių, nei mažų restoranų, kepyklėlių langai užkalti, o kebabų kioskai sulyginti su žeme. Absoliutus maisto monopolis priklauso TIKRAS MAISTAS™ megakorporacijai. Pastaruoju metu uždrausta gaminti net namuose, o bet kokie bandymai priešintis negailestingai numalšinami. Besipriešinantys baudžiami griežčiausia bausme – mėsos paso atėmimu.

Paskutinė šalies nepriklausoma kebabinė

Rizikuodami viskuo kebabų pogrindininkai stengiasi aprūpinti šalies gyventojus geriausiais įmanomais kebabais. Vis dėlto vienas iš kebabnešių buvo sugautas ir žiauriai kankinamas galiausiai išdavė jų buvimo vietą. Megakorporacijos smogikai artėja.

Liko paskutinis šiaudas, kurio jie gali griebtis - itin pavojingas, genialaus, bet itin nepatikimo mokslininko eksperimentas, teoriškai galintis nukelti į praeitį. Tačiau tam keliaujančio gyslomis turi tekėti grynas česnakinis. Kažkas turi tam pasiryžti…

Savanoriu tampa pripažintas kebabų šefas. Paslaptingai mašinai užsikūrus herojaus kūną česnakinis užpildo tarytum cunamis. Smogikams spiriant duris įvyksta sprogimas. Česnakinio tvaikui ir dūmams besiklaidant kambaryje stoja tyla..

Guru nebėra...

Vizija nutrūksta

Prieš akis stovi raumeningas vyras, kuriam nuo ūsų laša česnakinis. Šis padėjęs ranką ant peties duoda į rankas išmaniai atrodantį prietaisą..

Laukiama tęsinio...